.
„Dauguma sprendimų ūkyje vis dar priimami remiantis patirtimi ir nuojauta. Tačiau šiandien turime tiek duomenų, kad vis dažniau verta paklausti ne „kaip visada darėme“, o „ką rodo duomenys“, – renginyje „Žemdirbio vasara 2026“ kalbėjo „DOJUS agro“ tiksliosios žemdirbystės specialistas agronomas Gintautas Klevinskas.
Pranešime „Duomenų agronomija“ jis pasakojo, kaip dirvožemio tyrimai, derlingumo žemėlapiai, palydoviniai duomenys ir dirbtinis intelektas gali padėti ūkininkams, ūkių agronomams priimti tikslesnius sprendimus.
Problema kartojosi trejus metus iš eilės
Vienas iš pranešime pristatytų pavyzdžių – laukas, kuriame dalis ploto kasmet beveik neduodavo derliaus. Kadangi ūkyje buvo kaupiami derlingumo duomenys, buvo galima palyginti kelerius metus iš eilės.
„2021, 2022 ir 2023 metų derlingumo žemėlapiai rodė praktiškai tą patį. Vienoje lauko vietoje derliaus beveik nebuvo, o kitoje jis nuolat buvo gerokai mažesnis nei likusiame plote“, – pasakojo G. Klevinskas.
Pirmasis klausimas buvo paprastas – ar atlikti dirvožemio tyrimai? Paaiškėjo, kad ne.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad probleminėje lauko vietoje dirvožemio pH siekė vos 4,1. Kitaip tariant, problema buvo ne trąšų normose ar pasirinktoje kultūroje, o pernelyg rūgščiame dirvožemyje.
„Kartais ieškome sudėtingų sprendimų, nors pradėti reikia nuo pagrindų“, – sakė specialistas.
Nevisada daugiau reiškia geriau
Anot agronomo, vienas didžiausių duomenų privalumų – jie leidžia atsisakyti perteklinių sprendimų.
Jis pateikė pavyzdį, kai viename lauke judriojo kalio kiekis buvo toks didelis, kad papildomas tręšimas artimiausiais metais nebuvo reikalingas.
„Tikslas nėra tiesiog sutaupyti. Tikslas – duoti ten, kur reikia, ir tiek, kiek reikia. Būtent tada augalas gali geriausiai išnaudoti savo potencialą“, – aiškino G. Klevinskas.
Pasak jo, subalansuotas tręšimas kai kuriais atvejais leidžia sumažinti trąšų sąnaudas 10–30 proc., o derlingumą padidinti 5–15 proc.
Didelių laukų nebereikia apeiti pėsčiomis
Šiandien vis daugiau informacijos galima surinkti nuotoliniu būdu. Dronai ir palydoviniai duomenys leidžia greitai pamatyti tai, ko iš kabinos ar važiuojant lauko pakraščiu nepastebėsi.
„Jeigu turite didelius laukus, juos galima apžiūrėti per pusvalandį. Galima nustatyti gyvūnų padarytą žalą, įvertinti jos mastą ir priimti sprendimus – ar reikia atsėti, ar imtis kitų veiksmų“, – kalbėjo specialistas.
Palydoviniai duomenys leidžia stebėti pasėlių vystymąsi viso sezono metu, o sukaupta kelių metų istorija tampa pagrindu tikslesniems sprendimams.
Viename lauke sutaupė 5 proc. sėklos
Kalbėdamas apie kintamos normos sėją, G. Klevinskas pateikė konkretų pavyzdį.
Viename lauke, remiantis daugiamete informacija, buvo sudarytas kintamos normos sėjos žemėlapis. Tokiu būdu sunaudota 1945 kilogramai sėklos, o sėjant vienoda norma būtų reikėję 2060 kilogramų.
„Skirtumas nėra milžiniškas, tačiau svarbiausia ne vien sutaupyta sėkla. Tikslas – išlyginti pasėlį ir sudaryti sąlygas gauti tolygesnį derlių“, – sakė jis.
Dirbtinis intelektas jau gali būti skaitmeninis agronomas
Pasak G. Klevinsko, artimiausiais metais vis daugiau sprendimų bus priimama remiantis ne pavieniais duomenimis, o visa ūkio informacija vienoje sistemoje.
„Įsivaizduokite, kad vienoje vietoje turite dirvožemio tyrimus, derlingumo žemėlapius, atliktus darbus, purškimų istoriją, technikos duomenis ir orų prognozes. Dirbtinis intelektas gali labai greitai surasti ryšius tarp šių duomenų ir pateikti rekomendacijas“, – pasakojo specialistas.
Tokia sistema galėtų perspėti, kad artėja netinkamos sąlygos purškimui, parodyti, kuriose lauko vietose didesnės trąšų normos neduoda jokios papildomos naudos, ar padėti tiksliau planuoti darbus.
„Mes ir patys galime surasti tas sąsajas, tačiau dirbtinis intelektas tai padaro gerokai greičiau“, – sakė jis.
Galutinį sprendimą vis tiek priima žmogus
Vis dėlto, pasak agronomo, technologijos neturėtų būti suvokiamos kaip žmogaus pakaitalas.
„Joks dirbtinis intelektas nepakeis žmogaus. Galutinis sprendimų priėmėjas visada yra pats ūkininkas. Technologijos turi padėti dirbti greičiau ir tiksliau, bet ne priimti sprendimus už mus“, – pabrėžė G. Klevinskas.
Anot jo, ateities ūkininkavimas – savalaikis ir teisingas duomenimis pagrįstų sprendimų priėmimas išnaudojant technologijas.
„Mažiau spėliojimų, daugiau tikslumo ir geresni sprendimai ūkyje.“
